Pavadinimas: | Pumpėnai |
Kiti pavadinimai: | Vėjo malūnas |
Apskritis: | Panevėžio aps. |
Rajonas: | Pasvalio r. |
Seniūnija: | Pumpėnų sen. |
LKS: | N6200106; E521094 |
WGS: | N55,934721; E24,337584 |
Unikalus objekto kodas: | 1529 |
Komplekso dalių kodai: | |
Seni kodai: | S287, AtV536 |
Statusas: | Valstybės saugomas |
Rūšis: | Kepurinis plytinis vėjo malūnas |
Statinio unikalus Nr.: |
Malūno istorija
Malūnas priklausė Kulaliams. Iš Kupiškio krašto kilęs Jonas Kulalis į Pumpėnus atsikėlė 1924 m. Malūnas pradėtas statyti apie 1925 m. [1], baigtas – apie 1927 m. [2] Nurodomos ir kitos jo atsiradimo datos – 1920, 1924 ar 1926 m. [3] Plytos malūnui gamintos gretimame Talkonių kaime, Steponavičiaus ir Lipnicko plytinėse, mūro darbus atliko Varnas (ar Vaižmažis [4]) iš Vabalninko, sparnus ir dantračius padarė Martišius iš Lygumų. Statybose neapsieita be nelaimių: vienas darbininkų Bronius Bagdonas benešdamas plytas griuvo, susimušė galvą ir paliko „negudrus“ [5]. Malūnas statytas už Kulalio Amerikoje užsidirbtus pinigus. Pirmasis malūnininkas buvo Jono Kulalio tėvas, o vėliau jis pats [6]. Žmonių atmintyje išlikę ir kitokių šių įvykių versijų, berods, į pirmas gretas iškeliančių Kulalio tėvą: pasakojama, kad Kulalio sūnus (Jonas ?) Amerikoje, šachtose, uždirbtus pinigus siuntė tėvui, o šis statė malūną [7].
Kulalis gyveno Pumpėnuose dviejų aukštų mediniame name, taip pat pastatytame už Amerikoje uždirbtus pinigus. Už to namo, laukuose ir statytas malūnas [8]. Žemės jis turėjęs nedaug ir, atrodo, pragyvenęs iš malūno [9]. Malūne dirbdavę 1–2 samdiniai. Vienas iš jų buvo Steponavičius nuo Lavėnų, jis liko dirbti malūne ir po 1945 m. [10] Atėjus sovietams, Kulalis ištremtas į Sibirą, 1954 m. ten ir mirė [11].
Kulalio malūnas tapo kolūkio malūnu. 6 deš. malūne įvesta elektra. Nuo tada sparnų nebereikėjo, šie supuvę ir nukritę [12]. Kaip paskutinis malūnininkas atsimenamas Pranas Švedarauskas [13].
Girnos nustojo suktis, tačiau su tuo malūno istorija nesibaigė. Kolūkio valdžia nusprendė jį prikelti antram gyvenimui. 1983 m. atlikti malūno tyrimai [14], 1986–1987 m. parengtas jo restauravimo ir pritaikymo kavinei bei ekspozicinėms patalpoms projektas [15], prasidėti tvarkymo darbai [16]. Uždėti sparnai, padarytas apėjimo tiltelis, ardyti senieji įrengimai [17]. Griuvus Sovietų sąjungai ir kolūkiui, sumanymų nespėta įgyvendinti.
Apie 1992 m. malūnas privatizuotas ir jau naujieji savininkai malūne įkūrė kavinę. Deja, apie 1999 m. ji užvėrė duris [18]. Liko tik nostalgiška iškaba – Kavinė „Senasis malūnas“. Nei tiltelio, nei sparnų nebėra.
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
Kontekstai, nutikimai, legendos...
● XX a. 4 deš. pradžioje Pumpėnuose buvo trys malūnai – du vėjo ir vienas garo [19]. Kitas vėjinis priklausęs Juozui Zubrickui (Juozapui Žubrickui) [20]. Kulalio malūne „pikliavodavo, jau geras malūnas, o kitas buvo malūnas, Žubricka vadinamas, tai ten toks paprastas buvo jau“ [21].
● Lietuviškų pašto ženklų serijoje „Technikos paminklai. Malūnai“ (1999; seriją sudaro du pašto ženklai) puikuojasi ir Pumpėnų Kulalio malūno atvaizdas [22]. Jam teko garbė reprezentuoti Lietuvą ir jos senuosius malūnus.
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
_______________________
[1] Viltė Migonytė, „Pumpėnų vėjo malūnas“, in: Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC): [interaktyvus], prieiga: www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/744, [žiūrėta 2019 03 20]; Algimantas Stalilionis, „Pumpėnų vėjo malūnas“, 2014 07 18, in: Octavius: [interaktyvus], prieiga: www.octavius.lt/2013/07/26/pumpenu-vejo-malunas, [žiūrėta 2017 06 18].
[2] Atsiminimai apie Pumpėnus, sud. Antanas Buračas, Vilnius: [Lietuvos edukologijos universiteto leidykla], 2014, p. 428; Pateikėjas Marijonas Raudonis (g. 1939), pasakojimą užfiksavo (garso įrašas) Gina Justina Raibužytė ir Ieva Šimanauskaitė (2017, Pumpėnai, Pasvalio r.) // saugoma: Pasvalio krašto muziejus.
[3] Anatolijus Andrejevas, Eligijus Morkūnas, Technikos paminklai Lietuvoje. Vėjo malūnai, Vilnius: Mokslas, 1982, p. 33, 163; „Pumpėnų vėjo malūnas“: [unikalus objekto kodas: 1529], 2017, in: Kultūros vertybių registras: [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/C620D642-D836-4480-B8D9-CC8CAE942B9B, [žiūrėta 2019 12 02]; Virginija Kazakevičiūtė, Pasvalio rajono malūnai: [kompiuterinis dokumentas], [Pasvalys], 2000, [p. 1] // saugoma: Pasvalio rajono savivaldybė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus (paveldosaugos) archyvas; Antanas Krištopaitis, Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse, [Vilnius]: Maldžio fondas, [2007], p. 150.
[4] Virginija Kazakevičiūtė, op. cit.
[5] Pateikėja Ona Petrauskaitė (g. 1931), pasakojimą užfiksavo (garso įrašas) Gina Justina Raibužytė ir Ieva Šimanauskaitė (2017, Pumpėnai, Pasvalio r.) // saugoma: Pasvalio krašto muziejus.
[6] Plačiau žr. Stanislava Graniūnienė, Aldona Kačerauskienė, „Nepriklausomybės metai“, in: Pumpėnai, sud. Vaidutis Čeponis, Stanislava Graniūnienė, Aldona Kačerauskienė, Utena: Utenos spaustuvė, 2002, p. 20. Dar žr. Jonas Aničas, „Pumpėnai“, in: Jurgėnų kraštas: praeities, etninė kultūra, dabartis, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2014, p. 49; Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.; Pateikėja Ona Petrauskaitė, op. cit.
[7] Atsiminimai apie Pumpėnus, p. 428. Dar žr. Virginija Kazakevičiūtė, op. cit.
[8] Kotryna Kavaliauskaitė-Buračienė, „Atsigręžimai į praeitį“, in: Atsiminimai apie Pumpėnus, p. 52; Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.
[9] Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.
[10] Pateikėja Ona Petrauskaitė, op. cit.
[11] Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.
[12] Pateikėja Ona Petrauskaitė, op. cit.; Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.
[13] Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.
[14] Vilniaus regioninis valstybės archyvas, f. 1019, ap. 11, b. 3661; Ibid., ap. 12, b. 3662, 16055, 16057, 16058, 16060.
[15] Vilniaus regioninis valstybės archyvas, f. 1019, ap. 12, b. 16064 ir kt.
[16] Ibid., b. 16050; Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.
[17] Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.
[18] Remigijus Rainys, Rolandas Šmigelskis, „Snaudžia malūnai prie kelio“, in: Kranklys. Bulvarinis skaitalas (Akistata priedas, 2004 04 02), 2004 04 02, p. 9.
[19] Br. Lekys, „Pumpėnai. Lietuvos Miestų ir Miestelių Aprašymai“, in: Dirva, [Cleveland], 1931 01 23, p. 6; Jonas Aničas, op. cit.
[20] [Sigitas Jurkus], „Amžininkų prisiminimai“, in: Atsiminimai apie Pumpėnus, p. 483.
[21] Pateikėjas Marijonas Raudonis, op. cit.
[22] Žr. „Serija „Technikos paminklai. Malūnai““, 1999 05 08, in: Lietuvos paštas. Filatelija: [interaktyvus], prieiga: http://eparduotuve.post.lt/lt/el-parduotuve/item/1999-05-08-serija-technikos-paminklai-malunai, [žiūrėta 2019 12 02].