Malūno istorija
1857 m. malūną pasistatė Pandėlio dvaro savininkas Romualdas Koscialkovskis. Įvykis įamžintas malūno cokolyje (akmenyje iškalta „R K 1857“). Tuo metu Lietuvos dvaruose vyko pramonės „proveržis“ – statyti nauji, stambūs, mūriniai žemės ūkio produkcijos apdirbimui skiri pastatai. Stambūs jie buvo tiek savo architektūriniu tūriu, tiek gamybiniais pajėgumais. Tai vyko ir Pandėlio dvare: panašiu metu iškilo ne tik malūnas, bet ir spirito varykla, alaus darykla [1]. „Bravoras“ pradėjo veikti 1842 m., porinama, kad tai buvo viena didžiausių spirito varyklų Lietuvoje [2].
Dvarą paveldėjo Karolis Zindramas-Koscialkovskis, po šio mirties čia šeimininkavo našlė Marija (Budrevičiūtė) (?). 1921–1923 m. dvaras išparceliuotas, jam paliekant 60 ha [3]. Koks buvo malūno likimas, kam jis atiteko, į šiuos klausimus dar tenka ieškoti atsakymų. 3–4 deš. iš Koscialkovskienės dvarą nusipirko Stumbriai [4]. Po Stumbrių kurį laiką dvaro savininku buvo Zaborskis (?) [5].
Nepriklausomybės metais senajam malūnui Pandėlyje atsirado konkurentas. 1920 ar 1921 m. iš Amerikos grįžę aštuoni lietuviai sudarė akcinę bendrovę „Žalgiris“ ir buvusiame dvaro „bravore“ įrengė garo malūną su lentpjūve. Įmonė augo: atsirado valcai, mašinos kruopoms ir grucei gaminti, įkurtas vilnų apdirbimo cechas, pradėta gaminti ir tiekti elektra. Veikė iki 1944 m. [6] Šaltiniai dar liudija, kad 4 deš. Pandėlyje veikė du malūnai [7], o 1922 ir 1923 m. tiksliau nenurodytas Pandėlio valsčiaus (miestelio ?) malūnas priklausęs Maušai Prozerui [8].
Prie senojo dvaro malūno išlikęs priestatas (užfiksuotas XX a. vidurio nuotraukoje [9]) liudija, kad ir jo girnas buvo pradėjęs sukti variklis, nebe vėjas.
Asmenvardžių variantai
● Koscialkovskis: Kościałkowski.
● Zindramas-Koscialkovskis: Zyndram-Kościałkowski.
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
Kontekstai, nutikimai, legendos...
● Apie žmones, augusius malūno aplinkoje. Pandėlio dvare 1892 m. gimė Marijanas Zindramas-Koscialkovskis (m. 1946; Karolio ir Marijos Zindramų-Koscialkovskių sūnus) – būsimas Lenkijos politikas, 1935–1936 m. Lenkijos ministras pirmininkas [10].
● Apie įvykius malūno aplinkoje. 1946 m. į greta malūno esantį šulinį buvo sumesti Notigalės pelkėse kautynėse žuvusių Lietuvos partizanų kūnai. Palaikai čia išgulėjo iki 1989 m. Dabar jie ilsisi Pandėlio miestelio kapinėse [11].
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
_______________________
[1] Pateikėjai Albinas Baronas, Domulis Gavėnas, Kilius, pasakojimą užfiksavo Alfonsas Gaška // saugoma: Pandėlio gimnazijos muziejuje // publikuota: Agnė Mackuvienė, „Iš Pandėlio metraščių: apie vardą, „bravorą“ ir girtuoklystes, „Žalgirio“ fabrikėlį, stambiausią pieninę ir pirmąją vaistinę“, in: Gimtasis Rokiškis, 2015 05 30.
[2] „Pandėlys“, in: Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3 (Masaitis–Simno), p. 288; Pateikėjai Domulis Gavėnas, Petrušoniai // saugoma: Pandėlio gimnazijos muziejuje // publikuota: Agnė Mackuvienė, op. cit.
[3] Algimantas Miškinis, Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai (serija: Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. IV), Vilnius: Savastis, 2009, p. 299.
[4] Algimantas Miškinis, op. cit., p. 300.
[5] Vilma Bičiūnaitė, „Nuotraukose neatrastas Pandėlio dvaras atgimė gražiu parku“, in: Gimtasis Rokiškis, 2018 03 17, p. 4.
[6] Išsamiau žr. J. Apanavičius, „Pandėlys“, in: Panevėžio vyskupija: istoriniai duomenys, pastoracinė veikla, red. Kazimieras Paltarokas, Vilnius: Katalikų akademija, 1998, p. 211; Agnė Mackuvienė, op. cit.
[7] Algimantas Miškinis, op. cit., p. 300.
[8] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1922, p. 392; Visa Lietuva: informacinė knyga 1923 metams, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1923, p. 449.
[9] Fot.: [aut. nežinomas] // publikuota: Facebook: Lietuva senose fotografijose: [interaktyvus], 2010 06 24, prieiga: www.facebook.com/senosfotografijos/photos/a.245915246975/262448566975/?type=3&theater, [žiūrėta 2019 12 02].
[10] Tadeusz Jędruszczak, „Kościałkowski Marian Zyndram“, in: Polski Słownik Biograficzny. Wrocław–Warszawa–Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, t. XIV, 1968, p. 392.
[11] „Paminklai, atmintinos vietos ir statiniai: Pandėlio miestelio kapinės“, in: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centra: [interaktyvus], prieiga: http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Rokiskis_paminklai.htm#Pandelio, [žiūrėta 2019 12 02].
