Malūno istorija
Net kelių Šiaurės Lietuvos malūnų istorija susijusi su Jansonų gimine. Jansonai (Jannson, Johannson) kildinami iš Švedijos, sakoma, kad į Lietuvą jie atsikėlė XVII a. [1] Augustas Juozapas Jansonas (g. 1820) XIX a. valdė malūną Žeimelyje [2]. Į malūnų verslą įniko ir jo sūnus Teodoras Hermanas Ernstas Jansonas. Teodoras gimė 1845 m. Geručių dvare (Pakruojo r.), apie 1867 m. vedė Olgą Juliją Kumpft (1846-1932) [3]. Pirklys, fabrikantas, turtingiausias Biržų verslininkas – tokie ir panašūs epitetai priskiriami šiam žmogui [4]. Turtus jis krovėsi iš žemės ūkio produkcijos perdirbimo [5].
Apie 1907 m. Biržuose prie Apaščios upės Jansonas suformavo didelį gamybinį kompleksą, kur apdirbti linai, vilna ir grūdai. Statybos iniciatorius ir data buvo įamžinti ant vieno iš pastatų įrašu „TJ 1907“ [6]. Kompleksą sudarė keli mūriniai ir mediniai pastatai, virš kurių kilo kaminas ir kepurinio tipo vėjo malūną primenantis statinys. Toks jis užfiksuotas 1909 m. atviruke – Biržų miesto panoramoje iš katalikų bažnyčios bokšto [7]. Fotografai mėgo šį „tašką“, XX a. 3-4 deš. iš jo padaryta ne viena nuotrauka [8]. Šie „metraštininkai“ liudija, kad per tarpukario dešimtmečius vakarinė komplekso užstatymo linija (siluetas) esmingai nesikeitė, išskyrus malūno formos pastatą - jis pažemėjo, nebeliko viršutinių jo aukštų. Minima, kad XX a. pradžioje Jansono malūnas degė [9], gal tai ir buvo aprašytų pokyčių priežastis. Sumenkęs statinys buvo uždengtas kūgio formos stogu, o tai leistų teigi, kad jis ir toliau naudotas.
Vėjo malūnai geriausiai veikia esant tolygiam vėjo srautui. Dėl to jų aplinkoje vengta didesnių pastatų, kad šie „nejauktų“ vėjo. Jansoso komplekse buvo visa 1-2 (o gal ir 3) aukštų pastatų santalka, kuri būtų trukdčiusi ne tik vėjams, bet ir malūno sparnų sukimuisi. 1909 m. Jansonas pasirašinėjo kaip „Biržų garo ir Alt-Memelhofo vandens malūnų“ savininkas [10]. 1912-1914 m. žemėlapyje Jansono malūnas taip pat neišskirtas vėjo malūnams būdingu ženklu (už kilometro stovėjusio Visogurskio vėjo malūno vieta pažymėta tokiu ženklu) [11]. Taigi, nuo komplekso atsiradimo dienos malūno mechanizmus turėjo sukti kažkas kita nei vėjas ir tam naudotasi garo mašina. Peršasi prielaida, kad malūno malūnas („malūnu“ bendrai vadintas visas kompleksas) stovėjo iki komplekso išplėtojimo 1907 m. Ir iš tiesų, dar 1887 m. Jansonui buvo leista išplėsti malūną. Tam buvo parengtas inžinieriaus O. Gelvičiaus projektas [12]. Tad kompleksas atrodo bus pertvarkytas ir plėstas ne kartą. Ne atsitiktinai dailininko Antano Krištopaičio užrašuose pažymėta, kad Jansono malūnas statytas XIX a. pabaigoje [13]. Mažiau tikėta, kad malūnas pagal pirminį sumanymą ir statytas kaip garo malūnas, tik pasinaudota įprasta, vėjo malūnams būdinga, technologija bei formomis. Taip nutiko Žižmiuose (Pasvalio r.): 1948 m. čia statytas medinis malūnas, kurio girnas turėjo sukti garo „katilas“, tačiau pats malūnas visgi buvo tradicinės kūgio formos [14].
Teodoro Jansono laikais malūne gamybai vadovaudavo samdyti specialistai. Dažniausiai jie būdavo iš artimųjų rato: Ernstas Karlas Majoras (1839-1909; pusbrolis), Gabrielius Kumpftas ir kt. [15] Tačiau 1910 m., prabėgus vos keliems metams po naujo komplekso iškilimo, Jansonas mirė. Jis paliko sūnų Aleksandrą Oskarą ir dukteris Olgą Johae bei Bertą Adelheid [16]. Krašto istorijos žinovų teigimu, paveldėtojams verslas rūpėjo mažiau nei tėvui: Aleksandras Oskaras (1872-1939) dažniau minėtas kaip mokesčių inspektorius [17]. Savininkų ratas išsiplėtė. 1930 m. suminėti T. Tabakinas, Š. Libermanas, A. Jansonas, S. Orlovskis, D. Šapiro, U. Sacharas. Įmonė buvo pavadinta ūkininkų aptarnavimo bendrove „Apaščia“ (greta pratekančios upės pavadinimas), dar vadinta „Vilties“ malūnu [18]. Visgi pirmtako atmintis neišblėso. XX a. 3 deš. ji tebevadinta „Teodoro Jansono įpėdinių“ arba tiesiog „Teodoro Jansono“ įmone [19]. XX a. 8 deš. biržiečių ši vieta žinota kaip „Jansono malūnas“ [20], atrodo, šis pavadinimas gyvas ir šiandieną [21].
Apie 1919 m., greta grūdų, linų ir vilnos pramonės, čia pradėta gaminti ir elektra: tais metais įmonei išduotas leidimas Biržų gyventojams įvesti elektros apšvietimą [22]. Malūno būta neprasto. Veikė valcai. Vilnas karšti, verpti, dažyti čia arkliais veždavo ir iš Panevėžio [23]. 1927 m. Biržų valdžia įmone bandė nustebinti švedų delegaciją [24].
1940 m. prasidėjo nacionalizacija ir reorganizacijos. Įmonė buvo prijungta prie Biržų pašonėje Astravo dvaro sodyboje veikusio „Siūlo“ fabriko. 1942 m. joje kilo gaisras. 1943 m. įmonės verpimo ir audimo mašinos perkeltos į Astravą. Aleksandras Oskaras Jansonas mirė šių įvykių išvakarėse (1939) [25].
Sovietmečiu komplekse įsikūrė mechaninės dirbtuvės [26]. Keli malūno „kūgio“ aukštai ir dalis Jansoso komplekso pastatų išliko iki šių dienų (Malūno g. 9).
Asmenvardžių variantai
● Jansonas, Augustas Juozapas (g. 1820): August Joseph Jannson; Johannson; Josef August Janson [42].
● Jansonas, Teodoras Hermanas Ernstas (1845-1910): Theodor Hermann Ernst Jannson [43].
● Kumpft, Olga Julija (1846-1932): Olga Julia Zumpft; Cumpft; Cumft [44].
● Kumpftas, Gabrielius: Cumft [45].
● Majoras, Ernstas Karlas (1839-1909): Ernst Carl Major [46].
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
Kontekstai, nutikimai, legendos...
● Jansonų laikais mieste ir miesto apylinkėse stiebėsi keli vėjo malūnas. Apie 1909 m. Biržuose dirbo 5 vėjo ir 1 garo malūnas [27]. Keli iš jų telkėsi už Apaščios upės, kur buvo rečiau užstatyti ir šiaurės vėjams atviri laukai. Ten stovėjo ir mūrinis Jansono malūnas. Už 500-600 metrų stovėjo dar vienas mūrinis malūnas, vadintas Kučinsko malūnu (Vėjo g. 15A). Jo savininkais buvo Kučinskas (XX a. 2 deš.), Jonas Margutis (apie 1932 m.) ir kiti. Dėl dažnų tragiškų atsitikimų malūnas pramintas „Nelaimių malūnu“: abu minėti savininkai žuvo įtraukti ir „peržnybti“ malūno krumpliaračio [28]. XX a. 3-4 deš. tai buvo vienintelis malūnas mieste, kurio girnas suko vėjas (Jansono malūne vėjo atsisakyta jau pirmajame amžiaus dešimtmetyje, Visogurskio malūnas kaip įmonė nustojo veikti 1924 m., Puodžiūno malūnas minimas epizodiškai) [29]. 1978 m. malūnas dar tebestovėjo, bet jau be kepurės, langų, pradėjęs griūti [30]. Dabar jo vietoje - akmenų krūsnis. Medinis Visogurskio/Aukštikalnio malūnas pastatytas apie 1870 m. Katnialanke vadintame miesto pakraštyje (Skratiškių g.). Jį pasistatė Juozapatas Visogurskis ir Jakubonis. Dalininkams susivaidijus, malūnas liko Visogurskio rankose. Šis buvo kilęs iš valstiečių, persikraustęs gyventi į Biržus (apie 1860 m.), užsiėmė amatais, pradėjo supirkinėti žemes, verstis statybomis, o savo lietuvišką Aukštikalnio pavardę sulenkinęs. Po Juozapato mirties malūnas buvo apleistas, nyko. 1924 m. jis liko tik su dviem sparnais, tada nustota malti pašaliniams. Stovėjo iki 1941 m. [31] Viename šaltinių nurodoma, kad 1931 m. Biržuose būta Puodžiūno vėjo malūno [32] (ar tai buvo atskiras malūnas, ar vienas iš aukščiau minėtų?). Astrave stovėjo Palšio malūnas, vadintas „melnytėle“ [33]. Paprastai tai būdavo įvardinami mediniai stiebiniai vėjo malūnai, manytina, kad būtent tokio būta ir Astrave.
● Teodoras Jansonas su šeima gyveno Naradavoje (4 km nuo Biržų) arba Biržuose name prie malūno [34]. 1903 m. Jansonai mieste pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą, pramintą „Janosnų rūmais“ (Vytauto g. 23), tačiau ten beveik negyveno – nuomojo (kitur sakoma, kad perleido miesto reikmėms) [35]. Rūmai tebestovi ir šiandieną. Jansonų šeimoje kalbėta rusiškai, lenkiškai, vokiškai ir lietuviškai [36]. Fabrikantas mirė nuo cukraligės, palaidotas Biržų evangelikų reformatų kapinėse, šeimos kape (kapas išlikęs) [37].
● Sutapimas, kad ne vienas malūno šeimininkas turėjo Jansono pavardę. Mikėnų malūną (Panevėžio r.) taip pat pastatė Teodoras Jansonas [38]. Biržų ir Mikėnų Teodorai Jansonai gal ir buvo giminaičiai, bet tai du skirtingi asmenys, tik gyvenę panašiu metu, turėję tą patį vardą, pavardę ir abu vertęsi malūnais. Negana jų, būta dar ir trečiojo Teodoro Jansono, vėjo malūno Saudaičių kaime (tuo metu Akmenės valsčius) savininko. Šis minimas 1922-1923 m. [39] Be šių Jansonų, buvo dar Krišjanas Jansonas (vėjo malūnas Kesių kaime, Akmenės r.) [40], Haris Jansonas (garo malūnas Vabalninko dvare, Biržų r.) [41].
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
_______________________
[1] Egmontas Georgas Jansonas, „Mano Biržai“, in: Krantai, 2001, nr. 4, p. 15.
[2] Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų biržiečių šeimų medžių šakos (I)“, in: Biržiečių žodis, 2014 05 06, p. 5; „August Joseph Jannson“, 2017 11 12, in: Geni: [interaktyvus], prieiga: www.geni.com/people/August-Jannson/6000000022695892021, [žiūrėta 2019 12 02].
[3] „Theodor Hermann Ernst Jannson“, 2017 11 12, in: Geni: [interaktyvus], prieiga: www.geni.com/people/Theodor-Jannson/6000000017205991580, [žiūrėta 2019 12 02]; „Olga Julia Jannson“, 2017 11 12, in: Geni: [interaktyvus], prieiga: www.geni.com/people/Olga-Jannson/6000000017205160837, [žiūrėta 2019 12 02].
[4] Evaldas Timukas (par.), „Sukaktys ir datos“, 2019 11 28, in: Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka: [interaktyvus], prieiga: www.birzai.rvb.lt/lt/krastotyra/87-sukaktys-ir-datos?start=11, [žiūrėta 2019 12 02]; „Biržų krašto žmonės“, 2019 12 07, in: Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka: [interaktyvus], prieiga: www.birzai.rvb.lt/lt/krastotyra/23-birzu-krasto-zmones/47-j, [žiūrėta 2019 12 07]; Feliksas Grunskis, „Biržiečiai aplankė istorinius miesto pastatus“, in: Biržiečių žodis, 2019 09 20, p. 5.
[5] Feliksas Grunskis, op. cit., p. 5.
[6] Fot.: [aut. nežinomas], „Biržų m. „Vilties“ malūnas. 1930 m.“, 1930, in: Biržų krašto muziejus „Sėla“ (žr. įrašą ranka ant eksponato) // publikuota: Europeana Collections: [interaktyvus], prieiga: www.europeana.eu/portal/en/record/09419/72A80F1053783B051DE90D8BEA12DCEB9FF89D0F.html, [žiūrėta 2019 12 02].
[7] Fot. (atvirukas): [aut. nežinomas], [1909], in: Asmeninis Algimanto Miškinio rinkinys // publikuota: Algimantas Miškinis, Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai (serija: Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. IV), Vilnius: Savastis, 2009, p. 40 (53 pav.).
[8] Fot. (atvirukas): [aut. nežinomas], [apie 1928-1932], in: Asmeninis Algimanto Miškinio rinkinys // publikuota: Algimantas Miškinis, op. cit., p. 46 (72 pav.); Fot.: [aut. nežinomas], „Biržai“, [1935] // publikuota: Facebook: Lietuva senose fotografijose: [interaktyvus], prieiga: www.facebook.com/senosfotografijos/photos/a.245915246975/262448566975/?type=3&theater, [žiūrėta 2019 12 02]; Fot.: [aut. nežinomas], „Kariuom. su visuom. susiart. šv. proga Biržų vaizdas“, [apie 1935], in: Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL1735 // publikuota: Facebook: Biržų krašto muziejus „Sėla“: [interaktyvus], prieiga: www.facebook.com/birzumuziejus/photos/pcb.1227545860722655/1227545740722667/?type=3&theater, [žiūrėta 2019 12 02].
[9] Antanas Krištopaitis, Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse, [Vilnius]: Maldžio fondas, 2007, p. 34.
[10] Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5.
[11] Žemėlapis, [1912–1914] // publikuota: Algimantas Miškinis, op. cit., p. 40 (52 pav.).
[12] Kauno regioninis valstybės archyvas, f. 473, ap. 1, b. 4458, l. 1–2 // pagal: Algimantas Miškinis, op. cit., p. 37.
[13] Antanas Krištopaitis, op. cit., p. 34.
[14] Pateikėjas: Viktoras Antanas Matulis (g. 1950 m., Žagarė, Joniškio r.), interviu atliktas: Salvijus Kulevičius, 2018 08 09, Joniškėlis, Pasvalio r., interviu šifravo: Salvijus Kulevičius, in: Pasvalio krašto muziejus.
[15] Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5; Borisas Januševičius, „Vaistininkas Aleksandras Puodžiūnas ir ugniagesyba Biržuose“, in: Biržiečių žodis, 2013 09 24.
[16] „Theodor Hermann Ernst Jannson“.
[17] Borisas Januševičius, op. cit., p. 5.
[18] Fot.: [aut. nežinomas], „Biržų m. „Vilties“ malūnas“, (žr. įrašą ranka ant eksponato).
[19] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1922, p. 340, 347, 354, 389, 395; Visa Lietuva: informacinė knyga 1923 metams, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1923, p. 409, 447; Visa Lietuva: informacinė knyga 1925 metams, Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biuras, 1925, p. 362.
[20] Antanas Krištopaitis, op. cit., p. 34.
[21] Egmontas Georgas Jansonas, op. cit., p. 12.
[22] Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5.
[23] Egmontas Georgas Jansonas, op. cit., p. 12.
[24] Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5.
[25] „Aleksandras Oskaras Jannson“, 2018 11 04, in: Geni: [interaktyvus], prieiga: www.geni.com/people/Aleksandras-Jannson/6000000017258157433, [žiūrėta 2019 12 02]. Plačiau apie Aleksandro Oskaro Jansono šeimos likimą žr. Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5.
[26] Antanas Krištopaitis, op. cit., p. 34.
[27] Napoleon Rouba (par.), Przewodnik po Litwie i Białejrusi, Wilno: Wydawnictwo „Kurjera Litewskiego“, [1909], p. 23. Algimanto Miškinio publikuota žinutė, kad 1908 m. už miestelio ribų (vieta tuo metu oficialiai turėjo miestelio, o ne miesto statusą) pagal projektą leista statyti vėjo malūną. Kauno regioninis valstybės archyvas, f. 473, ap. 1, b. 4793, l. 1, 5 // pagal: Algimantas Miškinis, op. cit., p. 39.
[28] „Užkerėtas malūnas“, in: Biržų žinios, 1932, birželis (pagal „Kučinsko vėjinis malūnas Biržuose, Vėjo gatvėje. Vadintas „Nelaimių“ malūnu“, in: Lietuvos integrali muziejų informacinę sistema (LIMIS): [interaktyvus], prieiga: www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/6156580?s_id=tsMTk19oPFzWEbU0&s_ind=452&valuable_type=EKSPONATAS, [žiūrėta 2019 12 02]).
[29] Žr. Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, p. 389–391; Visa Lietuva: informacinė knyga 1923 metams, p. 447–448; Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m., Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1932, p. 360 (minimi Kučinsko ir Puodžiūno malūnai); Akiras-Biržys [Petras Biržys], Lietuvos miestai ir miesteliai, t. 2: Biržų apskritis, Kaunas: V. Atkočiūno spaustuvė, 1932, p. 39 (nurodoma, kad mieste buvo 3 malūnai – 1 vėjo ir 2 garo).
[30] Pieš. Antanas Krištopaitis, „Biržai“, 1978 02 26 // publikuota: Antanas Krištopaitis, op. cit., p. 33.
[31] Išsamiau žr. Borisas Januševičius, „Anoj pusėj Apaščios (II)“, in: Biržiečių žodis, 2015 04 21, p. 4.
[32] Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m., p. 360.
[33] Borisas Januševičius, „Anoj pusėj Apaščios“, p. 4.
[34] Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 8.
[35] Akiras-Biržys [Petras Biržys], op. cit., p. 110; Feliksas Grunskis, op. cit., p. 5.
[36] Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5.
[37] „Teodoras Jansonas“, in: Atminimo knyga: [interaktyvus], prieiga: www.atminimoknyga.lt/kapas_test.php?id=3714, [žiūrėta 2019 12 02]. Išsamiau apie Teodorą Jansoną žr. Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5, 8; „Theodor Hermann Ernst Jannson“.
[38] Bronius Vertelka, „Malūnas palaužtais sparnais“, in: XXI amžius, 2010 04 16, p. 9; „Mikėnų vėjo malūnas“, 2017 11 12, in: Graži tu mano. Gyvoji krašto enciklopedija: [interaktyvus], prieiga: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Mikėnų_vėjo_malūnas, [žiūrėta 2019 12 02].
[39] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, p. 391; Visa Lietuva: informacinė knyga 1923 metams, p. 448.
[40] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, p. 391; Visa Lietuva: informacinė knyga 1923 metams, p. 448; ; Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m., p. 363.
[41] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, p. 347; Visa Lietuva: informacinė knyga 1925 metams, 1925, p. 362; Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m., p. 391. Dar žr. Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 8.
[42] „August Joseph Jannson“.
[43] „Theodor Hermann Ernst Jannson“.
[44] „Olga Julia Jannson“; Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5.
[45] Borisas Januševičius, „Persipynusios iškiliųjų“, p. 5.
[46] „Ernst Carl Major“, 2018 09 22, in: Geni: [interaktyvus], prieiga: https://www.geni.com/people/Ernst-Major/6000000016543435130, [žiūrėta 2019 12 02]; Borisas Januševičius, „Vaistininkas Aleksandras Puodžiūnas“.
