Pavadinimas: | Kupiškis (Dariaus ir Girėno g. 12A) |
Kiti pavadinimai: | Šmito malūnas su technologine įranga |
Apskritis: | Panevėžio aps. |
Rajonas: | Kupiškio r. |
Seniūnija: | Kupiškio sen. |
LKS: | N6189760; E560884 |
WGS: | N55,838408; E24,971979 |
Unikalus objekto kodas: | 22035 |
Komplekso dalių kodai: | 2097, 22033 |
Seni kodai: | S27K, IP1042 |
Statusas: | Valstybės saugomas |
Rūšis: | Kepurinis akmeninis vėjo malūnas |
Statinio unikalus Nr.: |
Malūno istorija
Malūnas pastatytas prieš 1880 ar 1880 m. Tokios datos pateikiamos literatūroje [1]. Gali būti, kad antroji „tikslesnė“ data atsirado klaidingai perpasakojant ankstesnių tekstų informaciją, „pametus“ žodelį „prieš“.
Malūnas priklausė dvarininkui (?) Minkevičiui [2]. Vėliau jį nusipirko žydas Chonelis Šmidtas, prasidėjo pastato rekonstrukcijos ir verslo plėtra [3]. Pastačius garo variklį, atsisakyta vėjo: 1922 m. šis malūnas jau vadintas garo malūnu [4]. 1921–1923 m. Šmidtas jau turėjo lentpjūvę, milo vėlyklą ir elektros stotį [5]. Būta dar ir vilnų karšyklos (tikslintina, kada įkurta) [6]. Įmonės telktos aplink malūną, naujai iškilusiuose jo priestatuose ar atskiruose pastatėliuose. Taip nuo grūdų malūno išaugta iki viso įmonių komplekso – malūno-„kombinato“. Šis atvejis artimas Jansono malūno Biržuose istorijai (žr. Biržų vėjo malūnas). Literatūroje ši plėtra priskiriama Chonelio sūnui Nochamui [7]. Gal tai buvo jo iniciatyvų ar pastangų vaisius, tačiau pačios įmonės tada priklausė Choneliui.
Po Chonelio mirties verslą paveldėjo sūnus Nochamas Šmidtas (1929 m. jis jau nurodomas kaip savininkas) [8]. Kompleksas ir toliau vystytas (tik 4 deš. pradžios šaltiniuose nebeminima lentpjūvė). Buvo atnaujintas pats malūnas: iš garo jis tapo „motoriniu“ – girnas pradėjo sukti vidaus degimo variklis (minimas nuo 1931 m.) [9]. Sakoma, kad malūne naudota Anglijoje, Švedijoje ir Vokietijoje pagaminta įranga, per mėnesį būdavo sumalama 350–370 tonų grūdų, gamintos kruopos, įvairūs miltai. Norinčių susimalti būdavo eilės, tekdavo laukti ir per naktį, o darbininkai dirbę dvejomis pamainomis. Klientų patogumui prie malūno buvo įrengtos arklidės bei patalpos nakvynei [10]. Įmonėse dirbo samdyti darbininkai: menami Bolna, Merkys, Tamašauskas ir kt. [11] Prasidėjus negandų metui, turtingiausiu Kupiškio žmogumi vadintas Šmidtas liko Lietuvoje. 1940 m. jo malūnas ir elektros stotis buvo nacionalizuoti, o 1941 m. jis pats, kaip ir didžiuma kitų Kupiškio žydų, – nužudytas [12].
Šiandieną tebestovi tų laikų mūriniai prie malūno prigludę „Blakstono“ (motorinės; pavadinta pagal čia stovėjusio variklio gamintoją) ir milo vėlyklos priestatai, kiek tolėliau – vilnos karšyklos pastatas. Žinoma, kur buvo medinė vežiminė (dabar jos vietoje garažas) [13]. Ant dviejų malūno valcų tebekaba lentelės su įrašais „BRAUNSCHWEIG MIAG DRESDEN“ [14].
1941–1944 m. malūno direktoriumi dirbo buvęs Nepriklausomos Lietuvos ministras pirmininkas, generolas Jonas Černius (1898–1977). Jis turėjo karinį-inžinerinį išsilavinimą, 1941 m., pasitraukęs iš sovietinės karo tarnybos, dirbo inžinieriumi Malūnų centre Kaune, po to likimas sugrąžino į Kupiškį (čia buvo ir gimęs). 1944 m. emigravo į Vakarus [15].
1949 m. malūnas nacionalizuotas. Sovietiniais metais jis priklausė buitiniam gyventojų aptarnavimo kombinatui, aptarnavo miestą ir apylinkes [16].
Iki kada naudotasi malūnu, dar tikslintina. 1992 m. jo būklė ir aplinka apibūdinta taip: malūnas neveikia, pastatas nenaudojamas; priestatuose ir naujuose pastatuose veikia paminklų dirbtuvės, įrengti garažai lengvosioms mašinoms ir stambiajai technikai; teritorijoje sandėliuojamos žaliavos ir produkcija, intensyviai važinėja transportas [17].
Apie 2018 m. savivaldybė panoro malūną pritaikyti kultūros ir turizmo reikmėms. Pieštos tokios perspektyvos: po rekonstrukcijos malūnas bus inovatyviu tiek architektūra, tiek funkcija ir taps traukos centru, pačiame malūne įsikurs muziejus, o prie jo naujai pristatytame priestate atsiras erdvės parodoms, konferencijoms ir t. t. [18]
Asmenvardžių variantai
● Šmidtas: Šmitas [19].
● Chonelis Šmidtas: Konelis [20]; Konekeris [21].
● Nochamas Šmidtas: Nachemas [22]; Nochemas [23]; Nochimas [24].
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
Kontekstai, nutikimai, legendos...
● Šmidto malūnas laikomas seniausiu iš mieste išlikusių malūnų [25].
● Apie Nochamą Šmidtą – „šviesos ministerį“ ir „milijonierių“. Šmidtas su šeima gyveno netoli malūno (dabar S. Dariaus ir S. Girėno g. 12). Darbininkai irgi įsikūrė čia pat bei atokiau buvusiame name (dabar Malūnų g. 11) [26]. 1931 m. Kupiškio valsčiui jis įsipareigojo miestą (3 km spinduliu nuo elektrinės) nuo saulėlydžio iki 1 valandos nakties aprūpinti elektra. Šmidto tėvas Chonelis elektros gamybos verslu Kupiškyje pradėjo verstis jau 1921 m., kai čia pasistatė elektros stotį, tad tęsti pirmtako sumanymai (tiesa, Šmidtai nebuvo pirmieji: dar 1913 m. Levas Jachilovičius Kupiškyje įrengė generatorių ir tiekė elektrą [27]). 1932 m. pradėti atnaujinimo darbai: elektrinei nupirkti trys dyzeliniai varikliai, seni elektros stulpai pakeisti naujais, pertempti laidai. Buvo apšviestos Kupiškio gatvės, elektra tiekta geležinkelio stočiai ir netoliese esančiam Račiupėnų kaimui [28]. Elektra kainavusi nepigiai: 1931 m. – 1,5 lito už kWh, vėliau – 1,2. Nemaža dalis gyventojų elektra nesinaudojo, o tie, kurie naudojosi, kaip įmanydami ją taupė. 1935 m. Kupiškyje prasidėjo elektros boikotas, kuris privertė stoties savininką kainą sumažinti iki 1 lito už kWh [29]. Šmidtas gavo „šviesos ministerio“ pravardę [30]. Jis laikytas ir turtingiausiu Kupiškio žmogumi, tvirtinama, kad buvo milijonierius [31]. Jis pirmasis Kupiškyje įsigijo lengvąjį automobilį [32]. Būdamas žydu Šmidtas dalyvavo ir lietuvių organizacijų veikloje – buvo Tautininkų sąjungos valdybos nariu [33]. Taip pat buvo Kupiškio savanorių ugniagesių draugijos (įkurta 1925 m.), kurios veikloje dalyvavo lietuviai ir žydai, iždininku [34]. Šmidtas jo darbininkų palikuonių apibūdinamas kaip rūpestingas šeimininkas, jis laiku, kas savaitę, mokėdavęs algas (apie 70 litų). Šmidto vardu kupiškėnai buvo pavadinę ir gatvę [35].
Parengė Salvijus Kulevičius
Atnaujinta 2019 12 27
Turite daugiau informacijos apie šį malūną, pastebėjote netikslumų – būtinai susisiekite
salvijus.kulevicius@if.vu.lt (Salvijus Kulevičius)
_______________________
[1] Pastatytas prieš 1880 m.: Elvyra Dulaitienė (Glemžaitė), Kupiškėnų senovė: etnografija ir tautosaka, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958, p. 144; [Vladas] Sasnauskas (sudarytojas), Kupiškio miesto amatai, prekyba ir kai kurie kiti verslai: XX amžiaus pirmoje pusėje, iki 1940 m.: [mašinraštis], Kupiškis: LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kupiškio skyrius, 1979, [p. 30] // saugoma: Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Informacijos ir kraštotyros skyrius. Pastatytas 1880 m.: Aušra Jonušytė, „Kupiškio krašto amatai ir amatininkai“, in: Gimtasai kraštas, 2010, nr. 3, p. 105; Banguolė Aleknienė, „Vėjo malūnų miesto idėjos paieškos“, in: Kupiškėnų mintys, 2012 07 26; Alvydas Totoris, „Kupiškis“, in: Kupiškėnų enciklopedija, t. 2: K–P, Vilnius: [BALTO print], 2012, p. 228; Vidmantas Jankauskas, Alvydas Totoris, „Malūnai“, in: Kupiškėnų enciklopedija, p. 330.
[2] Vidmantas Jankauskas, op. cit.; Banguolė Aleknienė, op. cit.
[3] [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 30].
[4] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1922, p. 348. Dar žr. [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 30].
[5] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, p. 364, 396; Visa Lietuva: informacinė knyga 1923 metams, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1923, p. 376, 369, 406, 451.
[6] [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 30]; Banguolė Aleknienė, op. cit.
[7] [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 30].
[8] Alvydas Totoris, op. cit., p. 231. Dar žr. Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m., Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1932, p. 342, 363, 388; 1932 m. statistinės žinios, Panevėžio apygardos darbo inspekcija, 1932, in: Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 10R, ap. 1, b. 28, [l. 9]; „Šmito malūnas su technologine įranga“: [unikalus objekto kodas: 22035], 2015, in: Kultūros vertybių registras: [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/306bcfb1-49e1-4e5f-be91-2a9a6c2bd524, [žiūrėta 2019 12 02].
[9] Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m., p. 342.
[10] Virginija Juškienė, „Gyvos praeities akys“, in: Kupiškėnų mintys, 1991 04 27, p. 2.
[11] [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 31].
[12] Alvydas Totoris, op. cit., p. 233, 234; [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 31].
[13] Planas: „Pastatų eksplikacija“, [1992], in: Buv. vėjo malūnas ir paminklų dirbtuvės Ip 1042 At. Paminklosauginė užduotis: [mašinraštis], Vilnius: Paminklų restauravimo projektavimo institutas, 1992, [p. 7]; N. Kazakevičiūtė (paruošė), „Paminklosauginė užduotis“, in: Buv. vėjo malūnas ir paminklų dirbtuvės, [p. 2].
[14] „Šmito malūnas su technologine įranga“.
[15] Henrikas Paulauskas (sud.), Lietuvos kariuomenės brigados generolas ministras pirmininkas Jonas Černius, Vilnius: Rosma, 2006; Algirdas Banevičius, 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų, Vilnius: Knyga, 1991; Pateikėja Aldona Ramanauskienė, pasakojimą užfiksavo Saulė Balandytė (2018, Noriūnai, Kupiškio r.) // publikuota: Saulė Balandytė, „Šviesuliai. Patriotų kaimas turėjo ir generolą, ir polilogą“, in: Panskliautas, 2018 03 23; Banguolė Aleknienė, op. cit.
[16] Banguolė Aleknienė, op. cit.; [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 31]; Algimantas Miškinis, Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai (serija: Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. IV), Vilnius: Savastis, 2009, p. 241.
[17] N. Kazakevičiūtė (paruošė), „Paminklosauginė užduotis“, in: Buv. vėjo malūnas ir paminklų dirbtuvės, [p. 3].
[18] Žr. „Pranešimas apie visuomenei svarbaus statinio projektavimą“, 2018 11 15, in: Kupiškio rajono savivaldybė: [interaktyvus], prieiga: www.kupiskis.lt/lt/skelbimai/pranesimas-apie-visuomenei-7he3.html, [žiūrėta 2019 12 02]; Rolandas Velutis (parengė), „Statinio(-ių) ar statinių grupės projektavimo užduotis (techninė specifikacija)“, 2008, p. 3, in: A. Steponavičius (projekto vadovas), A. Lainauskaitė (projekto dalies vadovas), J. Mendelevičius (projekto dalies vadovas), Kultūros paveldo objekto (u. k. 22035, S27) – Šmito malūno su technologine įranga Dariaus ir Girėno g. 12a, Kupiškio r. sav. tyrimų atlikimo, tvarkybos ir pritaikymo viešoms kultūros bei turizmo reikmėms techninis projektas: [kompiuterinis dokumentas], Vilnius: UAB Projektavimo ir restauravimo institutas, 2018, [p. 6] // saugoma: Kupiškio rajono savivaldybės administracija.
[19] Visa Lietuva: informacinė knyga 1922 metams, p. 364; Visa Lietuva: informacinė knyga 1923 metams, p. 369, 406; [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 30]; Banguolė Aleknienė, op. cit.; Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai (serija: Lietuvos valsčiai, t. 32), Vilnius: Versmė, Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2016, p. 1240.
[20] Linas Tatarūnas, Asta Višinskaitė (parengė), „Kupiškis“, 2007 08 24, in: Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras: [interaktyvus], prieiga: www.jewishstudies.lt/index.php?1557842834, [žiūrėta 2019 12 01]; Aušra Jonušytė, „Kupiškio krašto amatai ir amatininkai“; Banguolė Aleknienė, op. cit.
[21] Pateikėja Julija Jakštonienė (Vanagaitė; malūnininko Juozo Vanago duktė; g. 1924), interviu užrašė Eleonora Vaičeliūnienė (2004, Kupiškis) // publikuota: Eleonora Vaičeliūnienė, „Malūnininko dukters likimą irgi plakė vėjai“, in: Kupiškėnų mintys, 2004 11 27, p. 3.
[22] Simonas Jurkštaitis, „Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki Antrojo pasaulinio karo“, in: Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai (serija: Lietuvos valsčiai, t. 32), Vilnius: Versmė, Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2016, p. 569; Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai, p. 1240.
[23] „Šmito malūnas su technologine įranga“.
[24] Aušra Jonušytė, „Kupiškio krašto amatai ir amatininkai“.
[25] Pavyzdžiui, [Vladas] Sasnauskas , op. cit., [p. 30]; „Nochemo Šmito vėjo malūnas“, in: Kupiškio r. turizmo ir verslo informacijos centras: [interaktyvus], prieiga: www.infokupiskis.lt/lankytinos-vietos/nochemo-smito-vejo-malunas, [žiūrėta 2019 12 02].
[26] Jūratė Nedveckaitė „Išmanyti ir puoselėti“, in: Kupiškėnų mintys, 1997 09 27, p. 2.
[27] Alvydas Totoris, op. cit., p. 229.
[28] Aušra Jonušytė, „Kupiškio žydų bendruomenė“, in: Kupiškėnų mintys, 2004 07 10.
[29] Alvydas Totoris, op. cit., p. 231, 232; [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 30]; D. Vileišis, „Kupiškio žydų bendruomenė 1918–1940 metais“, in: Kupiškis: kultūra ir istorija, 2004, nr. 2, p. 26.
[30] Aušra Jonušytė, „Kupiškio žydų bendruomenė“.
[31] [Vladas] Sasnauskas, op. cit., [p. 31]. Dar žr. Simonas Jurkštaitis, op. cit., p. 571.
[32] „Šmito malūnas su technologine įranga“.
[33] Simonas Jurkštaitis, op. cit., p. 569.
[34] [Kupiškio savanorių ugniagesių draugija] // saugoma: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1367, ap. 1, b. 232, l.10; Gaila Matulytė, „Pastatų sienos dar mena žydų gyvenimą“, in: Kupiškėnų mintys, 2004 09 11.
[35] Virginija Juškienė, op. cit.