Pavadinimas: | Žarėnai |
Kiti pavadinimai: | Vėjo malūnas |
Apskritis: | Šiaulių aps. |
Rajonas: | Šiaulių r. |
Seniūnija: | Šakynos sen. |
LKS: | N6227743; E441148 |
WGS: | N56,179815; E23,052139 |
Unikalus objekto kodas: | 16060 |
Komplekso dalių kodai: | |
Seni kodai: | AtV1090 |
Statusas: | Registrinis |
Rūšis: | Kepurinis medinis vėjo malūnas |
Statinio unikalus Nr.: |
ATSIRADIMO APLINKYBĖS
Pastatymo metai: 1918 m.
Statytojas (savininkas): Paliesių dvaro savininkas Stanislovas Liutikas.
Perkėlimas: Malūnas iš pradžių buvo pastatytas Giržališkių palivarke ir ten stovėjo iki 1934 m., kai buvo perkeltas į Žarėnų kaimą.
Alternatyvios istorijos: (1) Pastatytas XIX a. (2) Pastatytas apie 1907 m.;
ISTORIJA: 1918–1945 m.
Savininkai 1: Priklausė Paliesių dvaro šeimininkams Liutikams. Malūno statytojas Stanislovas Bonifacas Liutikas (1846–1918/1919) mokėsi Anglijoje jūreivystės koledže, Varšuvoje baigė inžinerijos mokslus, dirbo Liepojos uoste inžinieriumi prie garlaivių. Paliesių dvarą valdė nuo 1880 m. Dvare ūkininkavo pažangiai: iš Liepojos atsivežė tų laikų naujovę dvivagį plūgą, iš Danijos parsivežė ir užveisė žalųjų karvių bandą. Pasakojama, kad 1919 m. jis netikėtai mirė nuo širdies sutrikimo, kai bolševikai išsivedė geriausius jo arklius. Atsidalijus paliktą turtą, 1922 m. Giržališkių palivarkas su ten buvusiu malūnu atiteko vienam iš jo sūnų – Eugenijui Liutikui (g. 1889). Šis dirbo Papilės geležinkelio stoties viršininku. Bedirbdamas pradėjo statybas Giržališkėse: pasistatė daržinę, išliejo pamatus namui. Tačiau įsitvirtinti nesisekė. Dėl pamėgtos taurelės jis neteko tarnybos, apsigyveno Giržališkėse malūnininko name (kumetyne). 1934 m. malūną pardavė pusbroliui Boleslovui Liutikui. Paplitęs ir kitas, regis, iškraipytas ir netikslus pasakojimas, kad 1936 m. malūną savo pusbroliui Boleslovui Liutikui už skolas atidavęs Stanislovas Liutikas.
Malūnininkai 1: Ignacas Mingelis. Gyveno Giržališkėse, kur buvo malūnininkui skirtas namas.
Savininkai 2: 1934 m. malūną įsigijo Liutikų giminaitis, inžinierius, politikas, Žarėnų dvaro savininkas Boleslovas Liutikas (1884–1970, g. Žarėnuose, pal. Mendozoje, Argentina). Jis buvo baigęs Lvovo politechnikos universitetą, dirbo inžinieriumi gamyklose Charkovo gubernijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą, tapo įvairių lenkų organizacijų iniciatoriumi ir aktyviu dalyviu. 1923 ir 1926 m. buvo išrinktas į Lietuvos Seimą, priklausė Lenkų frakcijai. Malūną jis perkėlė į Žarėnus.
Malūnininkai 2: Adolfas Kružinskas (pirmasis malūnininkas), Edvardas Dargužas (apie 1936), Edvardas Sbėrys (1945).
Rekonstrukcijos: Pervežtą malūną sutvarkė Adolfas Kružinskas, jis tapo ir pirmuoju naujai pastatyto malūno malūnininku.
Įranga: Buvo piklius.
Nelaimingi atsitikimai: Adolfui Kružinskui pirmą kartą po perkėlimo į Žarėnus paleidžiant malūną, besisukantys sparnai užmušė jo paties arklį.
ISTORIJA: 1945–1990 m.
Savininkų likimas: 1944 m. artėjant sovietinei armijai Boleslovas Liutikas pasitraukė į Vakarų Europą, iš ten į Argentiną.
Malūnininkai: Edvardas Sbėrys (1945), Anicetas Bidlauskas (1952).
Veikla, malė iki: Veikė iki 1960 m. (ar apie 1955). Visą tą laiką girnas suko vėjas. Vėliau naudotas kaip sandėlis, tačiau visi malūno vidaus įrenginiai buvo palikti, neišardyti.
Rekonstrukcijos: 1976 m. buvo perdengta malūno kepurė. Malūnas tada jau buvo likęs be sparnų.
ISTORIJA: po 1990 m.
Valdytojai: Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Rekonstrukcijos: Pastato būklė blogėjo, tapo avarinė. 1998 m. susirūpinta malūno restauravimu. 1999 m. buvo uždėta nauja kepurė. Ji atkurta pagal senas nuotraukas. Darbams lėšų skyrė ir medieną dovanojo Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Kuršėnų ir Šiaulių miškų urėdijos. Vėliau atlikti konservavimo ir saugos užtikrinimo darbai: sudėti langai, pagamintos ir įstatytos durys, šiaurės vakarų fasado apatinėje dalyje protezuotas lentų apkalas. Išvalytas vidus, sutvarkyta aplinka. Tačiau bendra statinio būklė liko avarinė (2006 m. situacija): dalis pamatų buvo avarinės būklės, karkasas puvo, sienų apkalas byrėjo.
Vizijos: 1999 m. svajota, kad pabaigus restauravimo darbus malūne bus galima įrengti muziejų, nes yra išlikę beveik visi įrenginiai, ir įsteigti kultūros centrą, kur galėtų rinktis žarėniškiai. Vizija neįgyvendinta.
Situacija: Nenaudojamas.
MALŪNO APRAŠYMAS: statinys
Medinis, aštuoniakampės nupjautos piramidės formos su aštuoniakampe kepure, trijų aukštų su pusaukščiu, griautinis. Dengtas skiedromis ar lentelėmis. Remiantis 2010 m. matavimais, bendras malūno aukštis su kepure 13,9 m, skersmuo apačioje (trumpesnė įstrižainė) 9,6 m, viršuje ties kepure 5,71 m. Pirmas aukštas 2,74 m aukščio, antras 2,89 m, trečias 2,98 m, ketvirtas pusaukštis 1,45 m, kepurės aukštis 3,24 m. Durys dvejos, iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusių, dvivėrės. Durų matmenys 2,04 x 1,3 m, langų 0,79 x 0,51 m. Pagal 2010 m. VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ atliktų matavimų ir 2014 m. Kultūros vertybių registro duomenis.
MALŪNO APRAŠYMAS: įranga
Išlikusi įranga: statvolis su apatiniu krumpliaračiu; girnų verpstė su stovu pirmame aukšte; girnų pakėlimo žirklės, laikomos pirmame aukšte; trys girnapusės antrame aukšte; maišų kėlimo mechanizmas trečiame aukšte. Eligijaus Juvencijaus Morkūno duomenimis, kepurė gręžiama grąžulu, sparninio veleno galva iš ketaus, statvolio viršutinis krumpliaratis kūginis šulratis, posparniai į sparninio veleno galvą įveriami. Pagal 1982 m. Eligijaus Juvencijaus Morkūno ir 2014 m. Kultūros vertybių registro duomenis.
PAVELDOSAUGA
1990 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą (AtV1090). Nuo tada turi paveldosauginį statusą.
IŠSKIRTINUMAS
Sakoma, kad malūnas buvo ir tebėra vienas iš didžiausių vėjo malūnų Lietuvoje.
Vietovardžių variantai:
● Giržališkės: Geržališkės;
● Žarėnai: Žarėnai-Latveliai.
Asmenvardžių variantai:
● Kružinskas: Kuržinskas;
● Boleslovas Liutikas: Bolesław Lutyk;
● Eugenijus Liutikas: Eugeniusz Lutyk;
● Stanislovas Bonifacas Liutikas: Stanisław Bonifacy Lutyk.
Parengė Salvijus Kulevičius
salvijus.kulevicius@if.vu.lt
Atnaujinta 2020 12 31